Kad veiktume, turime būti tikri, jog galime padaryti poveikį, ir jausti, kad tai, ką darome, yra svarbu
Per didelio pasitikėjimo savimi efektas
Pernelyg pasitikime savo žiniomis ir sprendimų teisingumu, nors faktai dažnai rodo ką kita.
Socialinio pageidaujamumo šališkumas
Siekdami palikti gerą įspūdį, atsakinėjame į klausimus taip, kaip yra socialiai priimtina, o ne taip, kaip iš tiesų galvojame.
Trečiojo asmens efektas
Esame tvirtai įsitikinę, kad žiniasklaida ir reklama masėms daro milžinišką įtaką, tačiau mus pačius veikia kur kas mažiau.
Klaidingo konsensuso efektas
Mums atrodo, kad mūsų nuomonei ir vertybėms pritaria kur kas daugiau žmonių, nei yra iš tikrųjų.
Sunkaus-lengvo uždavinio efektas
Esame linkę per daug pasitikėti savimi sprendžiant lengvas užduotis ir per mažai – susidūrus su sudėtingomis.
Dunning-Krugerio efektas
Mažai išmanantys žmonės drąsiai pervertina savo žinias, o tikri profesionalai dažnai abejoja savo kompetencija.
Egocentrinis šališkumas
Į pasaulį žvelgiame per asmeninę prizmę ir nepagrįstai sureikšminame savo vaidmenį grupinėse situacijose.
Optimizmo šališkumas
Aklai tikime, kad sėkmė mums nusišypsos kur kas greičiau nei kitiems, o nelaimės tiesiog aplenks.
Forerio efektas (Barnumo efektas)
Skaitydami aptakius ir labai bendrus asmenybės aprašymus (pavyzdžiui, horoskopus), esame įsitikinę, kad jie sukurti išskirtinai mums.
Savanaudiškas šališkumas
Visas sėkmes mielai priskiriame savo asmeniniams talentams, o dėl nesėkmių kaltiname tik aplinkybes.
Veikėjo-stebėtojo šališkumas
Savo paties klaidas aiškiname prastomis aplinkybėmis, bet tas pačias kitų žmonių klaidas laikome jų charakterio trūkumais.
Kontrolės iliuzija
Klaidingai tikime, kad galime kontroliuoti arba bent jau numatyti net ir visiškai atsitiktinius įvykius.
Iliuzinis pranašumas
Beveik visi esame linkę save vertinti „geriau nei vidutiniškai“, kai lyginame su kitais žmonėmis.
Pagrindinė priskyrimo klaida
Vertindami kito žmogaus poelgius, beveik visada kaltiname jo charakterį ir neatsižvelgiame į situaciją, kurioje jis atsidūrė.
Gynybinio priskyrimo hipotezė
Kuo sunkesnės nelaimės pasekmės, tuo stipriau siekiame rasti kaltininką, taip bandydami apsisaugoti nuo baimės, kad pasaulis yra nevaldomas.
Bruožų priskyrimo šališkumas
Savo asmenybę laikome spalvinga ir kintančia, o štai kitus žmones matome kaip paprastus ir lengvai nuspėjamus.
Pastangų pateisinimas
Kur kas labiau vertiname rezultatą ar daiktą, jeigu dėl jo teko gerokai pavargti ar susidurti su sunkumais.
Rizikos kompensavimas (Peltzmano efektas)
Įdiegus naujas saugumo priemones (pvz., saugos diržus), žmonės pradeda elgtis rizikingiau, taip „kompensuodami“ padidėjusį saugumą.
Veiksmo šališkumas
Kritinėse situacijose jaučiame stiprų impulsą bet ką daryti, net jei geriausias sprendimas būtų tiesiog nieko nedaryti.
Mandagumo šališkumas
Siekdami išvengti konfliktų ir neįžeisti pašnekovo, dažnai pasakome mandagią neteisybę užuot išsakę savo tikrąją nuomonę.
Kad išliktume susitelkę, teikiame pirmenybę tiesiogiai priešais esančiam, artimam dalykui
Hiperbolinis nuvertinimas
Esame linkę rinktis greitą, bet mažą atlygį šiandien, užuot šiek tiek palaukę kur kas vertingesnio apdovanojimo rytoj.
Apeliavimas į naujumą
Logikos klaidų atmaina, kai aklai manoma, kad viskas, kas nauja, neabejotinai yra geriau už sena.
Atpažįstamos aukos efektas
Žmones kur kas labiau sujaudina vieno konkretaus ir atpažįstamo nukentėjusiojo istorija nei sausa statistika apie milijonus aukų.
Afekto euristika
Sudėtingus sprendimus dažnai priimame remdamiesi ne logika, o savo dabartine emocine būsena ir pirmine „nuojauta“.
Kad užbaigtume darbus, esame linkę pabaigti tai, į ką investavome laiko ir energijos
Prarastų kaštų klaida
Atkakliai tęsiame nuostolingą veiklą ar projektą vien todėl, kad į jį jau investavome per daug laiko, pastangų ir pinigų.
Įsipareigojimo eskalacija
Užuot pripažinę padarytą klaidą, vis labiau įsipareigojame žlungančiam sprendimui ir toliau metame į jį resursus.
Generavimo efektas
Informacija, kurią sugeneruojame ir išmąstome patys, įsimenama kur kas geriau nei ta, kurią tiesiog perskaitome ar išgirstame.
Nuostolių vengimas
Baimė prarasti šimtą eurų yra kur kas stipresnė už džiaugsmą tą patį šimtą eurų laimėjus.
IKEA efektas
Daiktai, kuriuos nors ir negrabiai, bet surinkome ar pagaminome savo rankomis, mums atrodo kur kas vertingesni.
Apdorojimo sunkumo efektas
Keista, tačiau informacija, kurią buvo sunku ir nepatogu skaityti, į mūsų atmintį įsirėžia žymiai geriau.
Vieneto šališkumas
Mūsų polinkis suvalgyti visą pateiktą porciją nepriklausomai nuo to, ar ji maža, ar milžiniška.
Nulinės rizikos šališkumas
Dažnai mieliau pasirenkame visiškai panaikinti mažytę ir nereikšmingą riziką, užuot ženkliai sumažinę labai didelį pavojų.
Dispozicijos efektas
Investuotojai skuba parduoti pelningas akcijas, bet atkakliai laiko tas, kurių vertė nuolat krinta.
Pseudotikrumo efektas
Mūsų polinkis vengti rizikos, kai kalbama apie garantuotą pelną, tačiau tapti labai azartiškiems bandant išvengti garantuotų nuostolių.
Nuosavybės efektas
Vien dėl to, kad koks nors daiktas priklauso mums, mes jį vertiname daug labiau nei lygiai tokį patį, esantį parduotuvėje.
Priešingo efekto klaida
Susidūrus su faktais, griaunančiais gilius įsitikinimus, tie įsitikinimai gali tapti ne silpnesni, o tik dar labiau sustiprėti.
Grįžimo atgal vengimas
Geriau rinksime ilgesnį ir painesnį naują maršrutą, nei grįšime tuo pačiu keliu, kuriuo jau ėjome.
Kad išvengtume klaidų, siekiame išsaugoti savarankiškumą ir padėtį grupėje bei vengiame negrįžtamų sprendimų
Sistemos pateisinimas
Gilus psichologinis poreikis ginti ir pateisinti esamą socialinę tvarką, net jeigu ji mums patiems yra asmeniškai nenaudinga.
Reaktancija
Pajutę, kad mums bandoma kažką primesti ir apriboti mūsų laisvę, elgiamės visiškai priešingai, nei iš mūsų reikalaujama.
Jauko efektas
Mūsų pasirinkimą tarp dviejų variantų galima lengvai pakeisti pridėjus trečią – specialiai sukurtą, mažiau patrauklų „jauką“.
Socialinio palyginimo šališkumas
Vykdydami atrankas ar ieškodami darbuotojų, nesąmoningai atmetame tuos, kuriuos matome kaip grėsmę savo pačių pozicijai.
Status quo šališkumas
Stiprus ir neracionalus noras palikti viską taip, kaip yra, ir bet kokių pokyčių vertinimas kaip galimos grėsmės.
Abileno paradoksas
Situacija, kai grupė žmonių priima sprendimą daryti tai, ko iš tikrųjų nenori nė vienas grupės narys.
Instrumento dėsnis
Žinomas posakis sako: jei tavo vienintelis įrankis yra plaktukas, kiekviena problema pradeda atrodyti kaip vinis.
Čestertono tvora
Principas, perspėjantis: negriauk senos tvoros, kol neišsiaiškinai, kodėl ji apskritai ten buvo pastatyta.
Dviprasmybės efektas
Nemėgstame dviprasmybių ir mieliau renkamės variantą su žinoma tikimybe, net jei tas pasirinkimas yra objektyviai prastesnis.